Don Campbell – asmuo, su kuriuo siejama Locking stiliaus pradžia. Jis nelabai tikėjo savo gebėjimais, kol vienas jo draugų Alroy Skiffer nepradėjo mokyti berniuko šokių judesių. „Ča ča“, „Alligator“, „Texas Hop“ tuo metu buvo vieni populiariausių. Nors pradžia nebuvo lengva, pasak to patis Alroy – „Kol tu gali vaikščioti ir skaičiuoti mintyse darydamas judesius pagal muziką, reiškia viskas gerai, tu jau šoki“.
Viskas prasidėjo, kad Don išdrįso parodyti ką moka vienoje diskotekoje, retkarčiais sustingdamas, kad pagalvotų, ką daryti toliau. Dėl tokio šokimo stiliaus vyrukas įgavo pravardę „Campbell Lock“ (…užraktas), kurią jam davė viena to meto įžybė Sam Williams. Jis gi ir pakvietė Campbelą į šokių konkursą klube „Downtown“, kuriame šokėjui pavyko užimti penktą vietą. Tai davė daugiau pasitikėjimo ir greitai vyrukas tapo tikra įžymybe šokėjų susibūrimuose. Naktiniai klubai nuolat organizuodavo šokėjų kovas, kad pritrauktų kuo daugiau klientų. Pagrindinis prizas dažniausiai siekdavo 50 dolerių, tačiau to pilnai užtekdavo „užkurti“ azartui. Don‘as stengėsi dalyvauti kiek įmanoma daugiau, kad užsidirbtų, o kartais net gaudavo prizą be kovos, nes buvo toks kietas, jog niekas nenorėdavo su juo varžytis. Gi pats Campbell‘as net nemąstė mokyti šokio judesių, tiesiog kiekviename, kas bandydavo atkartoti jo šokį, matė tik konkurentus, kol mama jam pasakė, kad be „kopijavimo‘ daugiau niekas apie Lockingą ir nesužinos.
Taip nutiko, kad pažintis su dar viena to meto įžybe Fredu Berri (Fred „Rerun“ Berry) dar labiau išpopuliarino šį šokį – „Aš pamačiau, kaip šis vyrukas stulbinančiai šoka, ne šiaip rodydamas į kažką ranka, o sukinėdamas plaštaką ir darydamas kilpą, ištempdamas kaklą ir lyg į kažką žiūrėdamas. Judėdamas ir staiga lyg viską „užrakindamas“ sustingdavo vietoje, fiksuodamas sąnarius, apatinę kūno dalį ir kelius.“ Fredas įkalbėjo Campbellą išmokyti savo šokio, o tai, kad tuos judesius darydavo aktorius, jau reiškė gana daug.
Judesius Campbell‘as tiesiog sugalvodavo, dažnai vietoje. Galima sakyti, kad jis buvo apsigimęs „Freestyler‘is“. Vyrukas stebėdavosi – „Viskas, ką darydavau, vesdavo žmones iš proto. Ar aš klysdavau, ar nukrisdavau, bet apsimesdavau, kad taip turi būti, viskas būdavo palydima plojimais“.
„Locking“ stilius gal ir būtų likęs tik kaip paprastas gatvės šokis, jei ne viena populiariausių to meto Tv laidų „Soul Train“, į kurią programos sumanytojas Don Cornelius vis pasikviesdavo kažką iš gatvės šokėjų. Buvo nuolat skelbiami konkursai ir kiekviena nauja šokio forma, kuri užsitarnaudavo pagarbą bei tapdavo populiari, tapdavo programos dalimi. Don Campbell su savo šokiu tapo vienos laidos nugalėtoju, taip įgaudamas teisę būti nuolatiniu dalyviu. 1973 susikūrė viena pirmųjų gatvės šokio komandų „The Lockers“, kurios dėka „Locking“ tapo daugiau nei šokis. Tai buvo gyvenimo būdas, aprangos stilius, eisena bei kalbėjimo maniera. Pasak Bruno Falcon apie Doną ž „jei ne jis, nežinia ar iš viso kas nors būtų prasidėję“.
Plačiau apie Locking stilių galite pasiskaityti STREETDANCE.LT svetainėje.