Loading...

Vogue

Šokių stilius

Vogue šokis ir kultūra – neatsiejama LGBTQ+ bendruomenės dalis, prasidėjusi 1960-aisiais Harlemo gatvėse. Juodaodžiai homoseksualūs ir transeksualūs jaunuoliai, įkvėpti garsiuose mados žurnaluose ir podiumuose besipuikuojančiais modeliais, mėgindavo atkartoti jų demonstruojamas pozas bei manieras. Būtent dėl to šis stilius pavadintas žymaus mados žurnalo „Vogue“ garbei. Priešais naktinių klubų veidrodžius kartojamos pozos buvo daugiau nei tik judėjimo būdas ir kūno grožio demonstravimas, tai galimybė užsimiršti ir pabėgti nuo patyčių ir engimo, kilusio dėl rasinės ir seksualinės diskriminacijos.

Didesnį populiarumą Vogue kultūra įgavo 1980-aisiais, kuomet prasidėjo Ballroom‘ų kūrimasis ir plėtra. Ballroom arba ball yra renginys, kuriuo metu Vogue stiliaus atstovai varžosi įvairiuose kategorijose (Vogue kultūroje kategorijoje ne dalyvaujama, o einama „walk“) ir yra vertinami teisėjų. Šiais laikais teisėjų vertinimo būdas skiriasi nuo pirmykščio. Seniau kategorijos dalyviui teisėjai rodydavo balus dešimtbalėjai sistemoje. Dabartiniuose ball‘uose kiekvienas dalyvis pirmiausia prisistato teisėjams. Prisistatymo metu renkami „10‘s“. Jei teisėjui nepatinka pasirodymas arba jis neatitinka kategorijos taisyklių, gaunamas chop. Sekantis etapas – kova, kuomet pasirodo po 2 dalyvius vienu metu. Šiame etape dalyvauja tik dalyviai, iš visų teisėjų surinkę 10‘s. Pasirodymo pabaigoje kiekvienas teisėjas pasirenka jiems labiau patikusį asmenį, kol išrenkamas laimėtojas.

Kita svarbi Vogue kultūros dalis yra house‘ai (namai). Jie atsirado dėl to, kad neretai jaunuoliams prisipažinus tėvams apie savo seksualinę orientaciją, šie išvarydavo juos iš namų ir jie būdavo priversti išeiti gyventi į gatves. Tuomet, kurio nors house‘o įkūrėjas (asmuo, užsitarnavęs vardą bei statusą Balroom‘uose) pasikviesdavo juos gyventi kartu ir taip tapdavo jų motina ir/arba tėvu. Motina arba tėvas ne tik būdavo house‘o lyderiu, suteikusiu namus ir globą, bet ir mokytoju, padedančiu pasiruošti ball‘ams. Vaikai, savo ruožtu, atstovauja house‘o garbę, ballroom‘uose kovodami prieš kitų house‘ų narius. Vieni pirmųjų house‘ų: House of LaBeija, House of Dupree, House of Xtravaganza, House of Ninja, House of Omni ir House of Ebony. Ballroom‘ų dalyviai, nepriklausantys jokiam house’ui, vadinami laisvaisiais agentais ,,007”.

Ballroom‘o metu grojama house muzika, tačiau tai nėra įprasta house muzika, girdima naktiniuose klubuose ar vakarėliuose. Ji pasižymi specifiniais akcentais, vadinamais hit‘ais bei tekstais, kuriuose vyrauja Vogue kultūros žargonas. Muzikos tempas ir atlikimo maniera skiriasi, ir priklausomai nuo to, kuriai kategorijai ši muzika skirta. Vogue kultūroje gausu skirtingų kategorijų, kurios skirstomos į šokamąsias ir mados. Keletas iš jų:

  • Old Way – pirmasis šokomasis Vogue stilius, paremtas pozavimu.
  • New Way – iš Old Way išsivystęs stilius, kuriame dominuoja linijos, rankų iliuzijos bei lankstumo reikalaujančios pozos.
  • Vogue Femme – šokis, susidedantis iš 5 elementų: catwalk, duckwalk, hands performance, floor performance, spins and dips. Papildomai skirstomas į soft and cunt ir dramatics.
  • Hands Performance – istorijos pasakojimas rankomis.
  • Arms Control – geometrinių figūrų kurimas rankomis. Gausu King-Tut stiliaus elementų.
  • Runway – podiumo eisenos demontravimas.
  • Face – veido demonstravimas.
  • Body – kūno demonstravimas.
  • Realness – pasirodymas prieš teisėjus, apsirengus ir elgiantis kaip heteroseksualus asmuo.
  • Bizarre – neįprasto ir ekstravagantiško kostiumo pristatymas.

Nuo 1990 metų Vogue kultūra paplito ir už LGBTQ+ bendruomenės ribų. Tam įtakos turėjo du tų metų įvykiai. Pirmasis – Madonnos muzikinis klipas dainai „Vogue“, kuriame Madonna kartu su šokėjais atliko Vogue šokių elementus. Kitas įvykis yra dokumentinio filmo apie Vogue kultūrą ir istoriją ,,Paris is Burning“ išleidimas. Šiomis dienomis Vogue šokis vis dažniausiai pastebimas pop kultūroje. Tokios garsenybės kaip Beyonce, Rihanna, FKA twigs, Azealia Banks pasitelkia jį pasirodymų bei vaizdo klipų metu.